trankus

trankùs, -ì adj. (4) K, DŽ, NdŽ, DūnŽ, tránkus, -i (1) NdŽ, Slnt 1. R, Mž, OsG124, N, KBII116, LsB250, Jn, L, LVIV243, Rtr, Š, OGLII58, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ nelygus, kietas, gruoblėtas, duobėtas: Trankus kelias, kad pašalas J. Baisu ir važiuot, labai trankùs kelias Gs. Po pirmojo pašalimo kelias trankùs Vvr. Kelias sausumo jau sausas, bet dar netrankùs Šd. Toks trankus kelias, visus kaulus sukratė Žg. Tokio[je] trankiõ[je] nuvažiavo, o nė tie jo ratai sulūžo, nė ne Up. Dabar da kelias netrankùs, mat silpnai pašalę Skp. Dabar pašalus, trankùs vieškelys Rs. Užsimiršome nakties šaltį, trankų kelią, nepatogumą vainikus vežti Vaižg. Ar ant kryžkelaitės, ar prie trankaus kelaičio? Sln.

trankù n., trañku K, NdŽ. trañkiai adv. DŽ, NdŽ, KŽ, trankiaĩ NdŽ.

2. NdŽ kuris tranko, krato, verčia dardėti, kratus: Brikai be risorų labai trankūs Krk. ^ Ne trankiaĩs ratais kiaušiniai vežt Svn. 3. NdŽ, OGLII58, Sd griaudžiantis, dundantis: Trankì vasara, nėra dienos be parkūnijos Krš. O perkūnas, o trankùs buvo Darbėnūs! Gršl. Tranki perkūnai su žaibais be partrūkio mušė M.Valanč. Staiga nei iš šio, nei iš to užėjęs trankus perkūnas TDrVI89. Ir ne už kalnų pirmutinis trankus pavasario griaustinis V.Myk-Put.

trañkiai adv.: Tiek trañkiai [šovė], kad langai suskambėjo Eig. Žaibai blizga, perkūnija kas kartas trankiau grumi Žem.

4. Rtr, J.Jabl, BŽ622, Š, OGLII58, FrnW, KŽ garsus, skardus, smarkus, triukšmingas: Trankùs balsas BŽ104. Trankùs kalbos tonas DŽ. Trankì muzika DŽ. Trankùs pasikalbėjimas NdŽ. Trañkios vestuvės NdŽ. Ans tura trañkią kalbą Vvr. Trankiàs dainas visi daba trauka, žemų gaidų, ramių nenora Krš. Gegužinės[e] ir geriau, ka tokia muzika trankèsnė Žg. Uždainiuok šankią trañkią dainą Užv. Marčelga buvo trankiõs kalbos Lk. Tranki kalba vokyčių, negal nė žodžio atskirti Šts. Kalba tuoj paliko trankesnė [išgėrus] LzP. Dauguma vaikų dainų refrenų yra trankūs, humoristiniai LLDI38(įvadas). Tegu aplinkui gūdu ir tuščia, – čia trankios dainos ir žiburiai V.Myk-Put. Keliais keleliais, laukais ir giriom aidi kriokimai trankūs L.Gir. | Sesuo trankì, tik atsikėlė – ir durys pyška Dkš.

trañkiai adv. BŽ622, DŽ, KŽ, Šl, tránkiai J.Balč; P: Ans ne apkandęs šneka, ale trankiai J. Trankiaũ kalbėk, t. y. balsingai J. Ka trañkiai šneka, aš girdu, ka šnibžda – ne Krš. Ka trañkiai šneki, ana girda Pp. Anie taip trañkiai [kalba], lyg, rodos, bartumias jau Kv. Nešnekėk taip trañkiai, da kas išgirs Ll. Lėti žmonės trañkiai nekalba Jrb. Jie netrankiai grajija, ale gražiai Bsg. Spauda vargonus kuo trankèsniai, verkia mergelė kuo griaudesniai (d.) Kl. Čia trankiau gieda kaip kitur Rmš. Marti trañkiai vaikščioja, duris varsto, darinėja Š(Sl). Kareiviai eita trañkiai Pln. Ir Grėtė negirdi, kad iš lauko atsidarė durys ir trankiai vėl užsidarė I.Simon. Širdis trankiai plakė J.Mik. Bet ar tikėsi, jog čia svečiai žmonos skausmą nesuprato: vieni pypkas užsidegę smilkė, o kiti balsiai ir trankiai šnekėjo A18885,13. Dėk kojelę tankiai, suk mergelę trañkiai (d.) Pln. Giest gaidžiai trankiai, būs rytas veikiai LTR. ^ Vaikščiok šankiai, kalbėk trankiai, mislys, ka bagotas Plt. Nereik šaukštų trankiai mėtyti – šeimyna būs lėta LTR(Krž). ║ kuris greito tempo, smarkus (ppr. apie šokį): Polkelė toki trankì apšilti Sd. [Mergina] visur pirmoji, už visus balsingesnė, šokyje trankiausia rš.

5. BŽ45 lingv. skardus (apie priebalsį): Prieš pauzę (ir kito žodžio duslųjį) skardieji trankieji (beveik visada) ir balsingieji (gana dažnai) suduslėja, bet išlaiko mažesnį įtempimą ir silpnesnę artikuliaciją, negu atitinkami duslieji BVII27. 6. Rtr, KŽ stiprus, tvirtas, energingas: Toki buvau tranki nuo pavasario, i vėl sukritau Jnš. | Alus toks trankùs: ką tik volės neišmušė Lnkv.

trañkiai adv.: Ka būtų teip trañkiai nemokėjęs sulaikyti [arklių], būtų suvažinėjęs Trk.

7. BŽ37, KlvrŽ, Pp vaidingas, piktas: Jis trankaũs būdo Krkn. Trankùs kunigas buvo Mosėdžio klebonas, liuob sutrenks dėl mažo nieko Šts.

trañkiai adv.; TS1902,1b: Trañkiai ka mauna į akes, ir išsižioji Krš.

8. NdŽ, Vd neramus: Trankùs gyvenimas BŽ20.

trankù n.; Vd.